Šventasis Juozapas tepadeda mums visiems, o ypač jauniems žmonėms, nebijoti atsakomybės, temoko svajoti ir drąsiai savo svajones paversti tikrove. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukodamas šv. Juozapo šventės Mišias. Šiemet kovo 19-oji buvo trečiasis gavėnios sekmadienis, dėl to Šventosios Šeimos ir visos Bažnyčios globėjo šv. Juozapo šventės liturginis minėjimas buvo perkeltas į pirmadienį.
„Šis vyras, šis svajotojas, sugebėjo prisiimti jam skirtą atsakomybę, - kalbėjo Pranciškus. Atsakingai prisiimdamas sunkią užduotį jis davė pavyzdį mums, slegiamiems sunkaus našlaitystės jausmo. Šis vyras tiki Dievo pažadu ir tyliai, bet drąsiai, eina pirmyn, daro viską, kad Dievo pažadas išsipildytų“.
Šv. Juozapo pavyzdys gali mus daug ko pamokyti, tačiau bene svarbiausias dalykas, pasak popiežius, yra Juozapo romumas ir ryžtas daryti tai ko Dievo iš jo tikisi. „Šis vyras daug nekalba, bet klusniai dirba; jis gero, švelnaus būdo, tačiau sugebantis pasiekti, kad tai, kas pažadėta būtų tvirta, patikima; jis yra žmogus, užtikrinantis Dievo Karalystės stabilumą, jis yra Dievo tėvystės ir mūsų buvimo Dievo vaikais garantas. Juozapas tai tarsi žmogaus silpnumo, taip pat ir mūsų silpnumo, sergėtojas; jame iš žmogaus silpnumo, taip pat ir iš nuodėmės, išauga geri vaisiai“.
„Šiandien norėčiau paprašyti, - sakė Pranciškus pirmadienio homilijoje, - kad šv. Juozapas mus išmokytų svajoti gražius, didelius dalykus, kad mūsų svajonės priartėtų prie Dievo svajonių, prie to, ką Dievas svajoja mums. Jaunimui – nes juk Juozapas buvo jaunuolis – jis tepadeda nebijoti atsakomybės, temoko svajoti ir drąsiai savo svajones paversti tikrove. Temoko mus ištikimybės, kuri eina išvien su teisiu gyvenimu, su romia tyla, su gerumu, tepadeda jis mums sergėti save ir kitus su savo silpnybėmis“. (Vatikano radijas)
